4. Nuo Ignoto Tyzenhauzo iki Jono Pšezdzieckio

Niemand hat dieses Rätsel bis jetzt gelöst.

											24 3				8

								5		5		23		12	14
						6	4				28				12
			29 7			16		15	25 2	3			1 14
							11
						18
							21		9
				11			2		10
						4	20				1 13
19 15	16	22	17		27								7
			30						8
								26 10	6

				13			9
											31

Ką gamino vietos poreikius tenkinęs, grafo Reinoldo Tyzenhauzo įkurtas fabrikėlis, Rokiškio dvare veikęs nuo 1862 metų?
Kaip kitaip įvardintum pirmąsias Ignoto Tyzenhauzo vardo ir pavardės raides, iškaltas ant akmens dvaro cokolinio aukšto sienoje?
Pūki, tavo vardą mename iki šiol! Veisliniai gauruoti Rokiškio grafų numylėtiniai, kurių atminimui šalia rytinio rūmų fasado buvo pastatyti akmenys.
Kokios Lietuvos darželių gėlės, liaudyje vadintos pinavijomis, simbolizuoja klestėjimą ir XX a. 4 deš. buvo pagrindinis reprezentacinės ovalo formos aikštės priešais rūmus akcentas?
Kaip vadinasi vertikalios cilindro formos konstrukcijos, grafų Tyzenhauzų laikais puošusios klasicistinius itališko stiliaus, anuomet dar vienaaukščius Rokiškio dvaro rūmus?
XIX a. pr. buvęs toks populiarus visoje Lietuvoje, nebuvo pamirštas ir Rokiškio dvare! Tai trikampiu frontonu vainikuota architektūrinė forma, turėjusi ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją: iki 1905 m. išryškino pagrindinį įėjimą ir saugojo jį nuo kritulių.
Renesanso epochai būdingas architektūrinis elementas, paaukotas grafo Jono Pšezdzieckio inicijuotos rekonstrukcijos metu keliant antrąjį rūmų aukštą.
Atvira, paaukštinta, medinė lauko aikštelė rytinio rūmų fasado pusėje, į kurią grafai Tyzenhauzai patekdavo iš tuometinio valgomojo.
Deja, egiptietiški motyvai Rokiškio rūmų valgomojo sienų jau nebepuošia – bet juk tai akivaizdi grafo Ignoto Tyzenhauzo simpatijų Napoleonui išraiška! Kaip vadinasi kadaise čia panaudota sienų tapybos technika ant drėgno tinko, ypač plėtota Antikos laikais?
Paradoksalu, tačiau žinomos ne rūmus stačiusių, bet juos perstatinėjusių architektų pavardės. Kas toks 1903–1905 metais darbavosi išvien su K. Jankovskiu? Nevalia pamiršti, kad tai vienas iškiliausių šios srities XIX a. pab. – XX a. pr. Lenkijos specialistų, kūręs ne tik secesijos, bet ir Zakopanės stiliumi.
Iš tiesų, 1905 m. iškilus antrąjam rūmų aukštui, o centrinėje pastato dalyje įrengus papildomą patalpą žiemos sodui, Rokiškio dvaro rūmai išsiplėtė – tapo erdvesni, aukštesni, nors akivaizdžiai nukentėjo jų stilius. Kaip vadinasi tiek eksterjere, tiek interjere įsivyravęs klasicizmo, baroko, gotikos ir renesanso stilių kratinys?
1913 m. rugpjūtį sumūrijus parko tvorą, dvaro teritorija pasidalino į ūkinę bei reprezentacinę erdves, o galutinę architektūrinio komplekso statybų pabaigą datuojantį dokumentą paslėpė šis aukštas stiklinis indas, ilgu siauru kaklu.
Akivaizdu, kad šiandien pasigendame saulės spinduliuose žėrėjusio „bombelos“. Kas tai? Dvare vasarodavę Ignoto Tyzenhauzo anūkai regis jau surinko visus nuo jo atsilaupiusius ir žemėn nukritusius skardos gabalėlius.
Oi, kokie šaunūs Rokiškio dvaro svečių rateliai! Koks reprezentacinis visame pasaulyje garsus lenkų šokis itin glaudžiai siejasi su bajoriškąją (šlėktų) tradicija ir papročiais?
Paskutinis Tyzenhauzų giminės vyriškos linijos atstovas, kuriam valdant Rokiškio dvaras išgyveno savo aukso amžių. Patikėk, nepaisant silpnos šeimininko sveikatos, čia būdavo rengiamos geriausios puotos visoje Kauno gubernijoje!
Šie iš lauko akmenų sumūryti architektūrinio dvaro ansamblio statiniai yra gana patvarūs ir bene vieninteliai išsilaikė nepakitusios formos iki mūsų dienų.