Ekspedicija „Grafystė“

Niemand hat dieses Rätsel bis jetzt gelöst.

			7							3
						19 2						11			6
	16	1
						20						8
		18 14					13
			5								1				22	15
		4			9	7			4	13						10
12					9		15					11
2					21			17 10					6	23

8						12

	3 5	16		14

Jeigu būsi atidus, 1848 m. grafystės žemėlapyje atrasi ne tik kartografo M. Skinderio pažymėtus kelius, miškus, pelkes, ežerus ir upelius, bet ir svarbiausius pastatus bei maitinimo įstaigas. Kaip vadinosi vieta, kurioje keliaujantys grafai stabtelėdavo atsipūsti ir užkąsti?
Ir tu geriau rinkis „dvigubą“ – geresnį, o eiliniai užeigų lankytojai tesiurbia „ordinarinį“. Tai karštai vasaros dienai puikiai tinkąs alkoholinis gėrimas iš apynių, miežių ir mielių.
Įsitikinsi, kad XIX a. II pusės Rokiškis – ne koks užkampis. Čia klestėjo net devynios užeigos. Koks šiuolaikinis infrastuktūrinis objektas šiandien užima to meto kilmingųjų pamėgto „restorano“, „Rokiškio austerijos“, vietą?
Vandens transporto sritis, kurios pradininku Lietuvoje laikomas Rokiškio grafas Reinoldas Tyzenhauzas.
Kaip vadinosi Reinoldo Tyzenhauzo apie 1855 m. įsigytas garlaivis, naudotas kilmingųjų pažintinėms ekskursijoms Nerimi?
Žirgo aprangos dalis, unikalus ir labai puošnus Rokiškio krašto muziejaus eksponatas, XVIII a. priklausęs LDK kariuomenės elitui – husarams. Arba vieta, kurioje Rokiškio grafaičiai sėdėjo tiesiai ir tvirtai nuo paauglystės.
Daug kas pavydėjo jaunajam ponaičiui Antanui Pšezdzieckiui (1906–1945) šio šaunaus žaislo su ratais. Tad kokia transporto priemonė, traukiama arkliukų poros, stovėjo Rokiškio dvaro vaikų kambaryje?
O gal ir visai be reikalo jį išvydę jaunieji Pšezdzieckiukai raukė nosis? Kas toks yra naudojamas ne tik susisiekimui, bet ir pramogai, laisvalaikiui, turizmui, sportui, varžyboms ir kitoms reikmėms?
Oficialus apsilankymas svečiuose iš mandagumo. Nepaisant to, kad 1882 m. kažkur Rietavo dvare jau skambėjo pirmasis telefonas Lietuvoje, giminaičius ir kaimynus reguliariai lankyti dar ilgai buvo privalu.
Žiū, grafas jau sprunka pro duris, pasičiupęs lengvą kelioninį lagaminėlį! Kaip vadinosi ši senoviška higienos reikmenų dėžutė?
Vertingas daiktas, kurio iš rankų kelionėse nepaleisdavo nei grafas Jonas Pšezdzieckis, nei jo vaikai. Turėk omenyje, kad Pšezdzieckių šeimos fotoarchyvą sudaro net 1185 fotografijos.
Šiandien trečia pagal dydį automobilių gamintoja pasaulyje, kurios kerams Jonas Pšezdieckis neatsispyrė, įsigydamas dar vieną automobilį.
Degalai, kuras, ypatingai brangus skystis tarpukario Lietuvoje.
Ant plonyčio popieriaus rašyti grafų Tyzenhauzų kelionių laiškai buvo išskirtiniai: dažniausiai su miesto, iš kurio siunčiama, vaizdu ir pagal etiketo reikalavimus būtinai lapo viršuje pažymėta siuntimo vieta bei data. Patys seniausi laiškai yra su vandenženkliais. Koks identifikacinis ženklas būdavo įspaudžiamas visų laiškų pakraščiuose?
Imk pavyzdį iš Tyzenhauzų, kurie uoliai tobulino įvairių kalbų žinias. Antai 1862 m. Rokiškio dvarą pasiekė grafienei Marijai Tyzenhauzaitei-Pšezdzieckienei adresuotas laiškas iš Turino, rašytas jos sūnėno. Tik pamanyk – autoriaus nuotykiai Europoje aprašyti net trimis kalbomis. Kuri iš jų yra bene labiausiai pravarti keliaujant šiais laikais?
O jei jau rimtai įsigeidei keliauti, apsižiūrėk, ar tikrai viską pasiėmei. Įsimesk ir šį grafams privalomą atributą, nes tai ne tik apsauga nuo saulės, puoselėjant anuomet madingą odos blyškumą. Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių jaunimui jau įgriso klausytis, kad net ir apniukusią dieną kur nors eiti be jos – tai tas pats, kas pasirodyti be kelnių! Vaje, kas tai galėtų būti?